Pirmi žingsniai su Django - diegimas

4 min. skaitymo

Praėjusiame straipsnyje trumpai aprašiau kas yra Django framework’as ir kodėl jis man patinka. Šis straipsnis bus skirtas tiems, kas pirmą kartą apie šią sistemą girdi ir jos nėra naudojęs. Kaip ir visi kiti geri dalykai, taip ir šis, prasideda nuo diegimo. Laimei jis tikrai paprastas, juk tai Python!

Python logotipas

Bet prieš rodant kaip tą padaryti Linux sistemoje siūlau neteršti savo sistemų diegiant paketus į sisteminius katalogus. Vietoje to pasinaudokime senu geru virtualenv’u. Trumpai tariant ši programinė įranga sukurs kataloge virtualią aplinką, kurioje galėsite laikyti visus savo projekto paketus neteršiant sistemos. Vėliau norint išdiegti savo projektą su visais paketais ir priklausomybėmis, užteks tiesiog pašalinti sukurtą katalogą.

Taigi pradėkime. Pirmiausiai sukurkime virtualią aplinką:

$ virtualenv .virtualenv

Bus sukurtas katalogas “.virtualenv” kuriame bus Jūsų virtuali aplinka. Katalogą galite pavadinti kaip tik norite. Su tašku priekyje pats vadinu tik todėl, kad taip greičiau akys randa projektui nepriklausančius katalogus. Tuo labiau, šio katalogo pagal nutylėjimą nerodys failų valdymo programos kaip Dolphin ir Nautilus. Taip pat, su šiuo katalogu retai kada vykdomi kokie nors veiksmai ranka.

Tam, kad diegiant paketus neįdiegti jų į sistemą reikia aktyvuoti virtualią aplinką kurią sukūrėme anksčiau. Reikia įvesti tokią komandą:

$ source .virtualenv/bin/activate

Jeigu Jūsų terminalas „nusikeiks“, kad nėra tokios komandos kaip „source“, tuomet vietoje jo rašykite tiesiog tašką. Kad viskas sėkmingai pavyko turėtumėte pamatyti šalia savo terminalo komandinės eilutės įvesties (PS1) tekstą su virtualios aplinkos katalogo pavadinimu. Mano atveju tai būtų:

(.virtualenv) $

Dabar rašydami tokias komandas kaip „easy_install“, „pip“ ar „python“ viską atliksime virtualios aplinkos rėžiuose. Taigi, įdiekime su pip komanda Django kurį ir norime išbandyti:

(.virtualenv) $ pip install django

Kadangi pip komandai nenurodėme versijos, bus atsiųsta naujausia Django versija, kuri šiuo metu yra 1.4. Norėdami gauti kokią nors ankstesnę tikslią versiją, galime rašyti pavyzdžiui:

(.virtualenv) $ pip install django==1.3.2

Django bus įdiegta į virtualią aplinką (katalogo .virtualenv gilumoje). Ar tikrai Django veikia ir viskas pavyko gerai galime pasitikrinti tokia komanda python konsolėje:

(.virtualenv) $ python
>>> import django
>>> django.get_version()
'1.4'

Taigi patikrinome, kad Django sėkmingai įdiegta į virtualią aplinką, kad Django versija tikrai naujausia (rašant straipsnį versija buvo 1.4).

Šiam kartui tiek. Kitame straipsnyje parodysiu kaip paleisti projektą naršyklėje ir ką pagal nutylėjimą ten rasite.

Palikti komentarą