Per Ubuntu release party vienas iš Romerio universiteto dėstytojų (Mykolas) papasakojo apie knygą, kurią pats ir su dar vienu autoriumi parašė: “Laisvieji informaciniai sprendimai”. Tiesą pasakius mane nustebino tokia iniciatyva išleisti knygą ir jos skaitmeninį formatą tiek pdf tiek odt… Viešai ir be jokio užmokesčio. Tiesa, knyga pati nėra nemokama, tik elektroninis variantas (savaime aišku, kodėl).
Nesu girdėjęs, kad Lietuvoje kas nors yra padaręs panašaus (tačiau, žinoma, galiu ir klysti). Taigi, kai tik baigiau skaityti Timo Feriso “4 valandų darbo savaitė” iškart ėmiausi šios knygos. Apie ją labai trumpai norėčiau papasakoti ir tiems, kas domisi atviru kodu (arba tik Linux’ais – apie juos knygoje daug parašyta) rekomenduoju perskaityti.
Knyga laisvai platinama skaitmeniniu formatu ir surinkus per Google pavadinimą galima rasti ir atsisiųsti. Taip ir aš padariau šiuo adresu:
Kaip supratau, knyga labiau orientuota į studentus, nes kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiamos užduotys iš perskaityto skyriaus. Tiesa, aš skaičiau savo malonumui ir ką įsiminiau, tą įsiminiau – užduočių nesprendžiau :)
Kadangi knyga didelė (~280 psl) tai tikrai nebėgsiu per turinį ir trumpai nemėginsiu papasakoti apie ką joje rašo (geriau perskaitykite patys). Pateiksiu tik kelis dalykus, kurie mane labiausiai sudomino ir “užkabino”.
Anksčiau atidaręs GNU tinklapį (www.gnu.org) manydavau, kad frazė “Free software” reiškia “Nemokama programinė įranga”. Žinojau, kad šios įrangos išeities kodai viešai platinami (ir taip pat – nemokamai). Tačiau angliškas žodis “free” reiškia ne nemokamą, bet “laisvą programinę įrangą”. Knygoje tas paminėta ne kartą ir, manau, ne be reikalo. Kaip susidūriau gyvenime – tikrai yra žmonių kurie mano jog:
atviras kodas = nemokama programinė įranga
Bet tai nebūtinai tiesa. Kad atviras, nebūtinai nemokamas. Ir atvirkščiai: nemokamas nebūtinai atviras kodas. O seniau ir aš painiojau žodį “free”.
Programinės įrangos licencijos, jų atsiradimai ir faktai susiję su jomis – man be galo įdomi tema. Taip pat ši knyga, turbūt pirmoji Lietuvoje, kurioje licencijos kodas pateikiamas… Knygos pabaigoje atspausdintu anglišku tekstu! Iki šiol esu matęs taip darant programinės įrangos kode, LICENSE failuose, bet ne knygoje! Sveikintina iniciatyva.
Na, o kiek valstybių yra pastūmėjusios atvirą kodą į savo privačius ir viešuosius sektorius… Ir kaip to velniškai bijo Microsoft kompanija – buvo juokinga skaityti, nors tai grynų gryniausia tiesa. O ar žinojote, kad Miunchenas gavo pasiūlymą už 14 tūkstančių kompiuterių aprūpinimą operacine sistema ir biuro programine įranga iš Microsoft už 37 mln. dolerių? Bet kai miestas apsisprendė pereiti prie atviro kodo Microsoft suteikė net 35% nuolaidą ir pasiūlė viską už 24 mln. dolerių padaryti ką žadėjo anksčiau. Tačiau Miunchenas atsisakė priimti Microsoft įrangą ir atviro kodo įranga kainavo 36 mln. dolerių, tačiau Miunchenas tuo netgi džiaugėsi? Kodėl? Sužinosite perskaitę :)
Nors čia paminėjau konkretų miestą, tačiau knygoje buvo daug kalbama apie šalis kurios savo vyriausybėse (ir ne tik) priimė atviro kodo sprendimus ir manau tikrai nesigailėjo. Na, ir praktiškai kiekvienu atveju minimas… Microsoft :)
Esate įmonės direktorius ir norte aprūpinti darbuotojus Windows operacinėmis sistemos, antivirusinėmis, Office biuro įranga? Gal geriau dar kartą pagalvokite ir paskaitykite skyrių apie tai. Konkrečios lietuviškos sumos ir palyginimai su atviro kodo (dažniausiai nemokama, bet tikrai ne visada) įranga. Tiesą pasakius – skaičiai pribloškė.
Taip pat dar viena arši tema pasaulyje – programinių įrangų patentai – aptarti šioje knygoje. Šiuo metu patentų problemos yra tokios dažnos, kad ir čia svarbu žinoti kas ir kur ir taip save apsaugoti. Paskaitykite, tikrai įdomu.
O tu jau perskaitei šią knygą? Jeigu taip, pasidalink mintim, o jei ne, migam į biblioteką!
O jeigu kas perskaitė, pasidalinkite komentarais :)
